LIETUVIŲ TAUTOSAKA


Tautosaka (kitaip folkloras) – kultūrinės informacijos visuma, apimanti pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus, papročius, mįsles ir pan., o taip pat ir veikla, kurios dėka ši informacija perduodama, būdinga tam tikrai etninei ir/ar socialinei grupei.

Folkloristika (tautosakos mokslas) – mokslas, tiriantis dainuojamąjį, instrumentinį ir pasakojamąjį liaudies kultūros palikimą. Tautosakos mokslo tikslai – tirti kintantį tautosakos vaidmenį tautos istorijoje, kūrinių sąrangos ypatumus, meninio teksto organizavimo principus, ryšius su kultūriniu kontekstu, kitomis meno rūšimis, regioninius, nacionalinius ir tarptautinius tautosakos procesus.

DAINUOJAMOJI TAUTOSAKA: PASAKOJAMOJI TAUTOSAKA:
Choreografinis folkloras Anekdotai
Dainos: Atvirkštinė kalba
baladės Būrimai
darbo dainos Erzinimai
didaktinės dainos Garsų pamėgdžiojimai
dainos apie gamtą Greitakalbės
emigrantų dainos Keiksmai
humoristinės dainos Maldelės
jaunimo dainos Mįslės
kalendorinių apeigų dainos Oracijos
karinės-istorinės dainos Pasakos:
krikštynų dainos pasakos apie gyvūnus
literatūrinės dainos pasakos apie velnią
meilės dainos buitinės pasakos
mitologinės dainos formulinės pasakos
romansai melų pasakos
šeimos dainos novelinės pasakos
šokių, ratelių, žaidimų dainos parabolinės pasakos
talalinės pasakos be galo
vaikų dainos pasakos-legendos
vaišių dainos stebuklinės pasakos
vestuvių dainos Pasakėčios
Giesmės Pasakojimai
Instrumentinis folkloras Patarlės ir priežodžiai
Raudos: Sakmės:
buitinės raudos etiologinės sakmės
karo-rekrutų raudos mitologinės sakmės
laidotuvių raudos padavimai
vestuvių raudos Situaciniai pasakymai
Sutartinės Skaičiuotės ir skaičiavimai
Šūksniai
Tikėjimai
Trumpieji pasakymai – parodijos
Užkalbėjimai