Meilės dainos
Meilės dainos – tai apibrėžtos funkcijos neturintys dainuojamosios tautosakos kūriniai, kuriuose apdainuojamas meilės ilgesys, susitikimai, vilionės, taip pat įsimylėjėlių apkalbos, priekaištai, išsiskyrimas, mirtis. Meilės daina apskritai yra naujas, tarpinis reiškinys tarp senosios liaudies lyrikos ir literatūrinės kūrybos. Lietuvių liaudies meilės dainose nerasime atvirai reiškiamų jausmų, meilės scenų. Tuo jos skiriasi nuo naujoviškų, XX a. pradžioje ėmusių iš miesto atkeliauti meilės dainų – romansų.
Meilės daina “Prašau pas Dievą”:
Prašau pas Dievą
Per visą dieną,
Kad ūkana diena būtų. (2)Kad nematytų
Tėvas motinėlė
Per dvarelį parjojančio. (2)Matyt nematė
Anei negirdėjo,
An žirgužėlio pažino. (2)Verkė tėvelis,
Verkė motinėlė
Ant sūnelio žiūrėdami. (2)Neverk, tėveli,
Neverk, motinėla,
Graži mano mergužėlė. (2)Prašau pas Dievą
Per visą dieną,
Kad ūkana diena būtų. (2)Kad nematytų
Tėvas motinėlė
Per dvarelį pareinančios. (2)Matyt nematė
Anei negirdėjo,
An vainikėlio pažino. (2)Neverk, tėveli,
Neverk, motinėla,
Gražus mano bernužėlis. (2)Gražus mano
Bernužėlis
Žada duoti dovanėlą, (2)Žada duoti
Dovanėlą –
Žalių rūtų vainikėlį, (2)Žalių rūtų
Vainikėlį,
Šilkų juostą, kaspinėlį. (2)