Skaičiuotės ir skaičiavimai
Skaičiuotės – trumpi ritmiški kūrinėliai, pagal kuriuos žaidžiant pasiskirstoma, kam teks gaudyti, nežiūrėti ar pan. Jos priskiriamos vaikų tautosakai. Vaikai dažniausia stovi ratu, vienas iš jų, skanduodamas žodžius, rodo paeiliui į kiekvieną žaidėją; ties kuriuo ištariamas paskutinis skiemuo arba žodis, tas išeina iš rato.
Skaičiuotėms būdingas greitas tempas, ryškus kapotas ritmas, lydimas ritmiškų veiksmų (pvz., rankų judesių), lakoniškumas (2–6 eilutės), humoras. Skaičiuotė dažniausiai pabaigiama skirtinga intonacija akcentuojant vaizdingą ištiktuką (kiukšt, pakšt, pataukšt) arba šiaip paskutinį žodį. Skaičiuotės gali būti sudarytos tiek iš bereikšmių, nesuprantamų, tiek iš reikšmę turinčių žodžių. Pastarieji gali sudaryti rišlius sakinius, net turėti siužeto elementų arba būti tiesiog žodžių kratinys:
Ėjo vyrai meškerioti
Ir pamatė šešką.
Metė adatą į jūrą
Ir nudūrė mešką.
Bereikšmiai žodžiai gali būti išgalvoti arba pasiskolinti iš svetimos kalbos:
Ein, cvein, drei,
Eizer, lyzer, lai.
Okum, bokum, cignaliukum,
Unk, bunk, stumk!
Dar kitose skaičiuotėse šalia beprasmiškų žodžių įsiterpia prasmingo teksto nuotrupos:
Eni, meni, menti,
Drai, kuri, penti,
Aus, baus, bus medaus,
Stora boba kiaulę pjaus!
Skaičiavimai (skaičiai) − tai vaikų tautosakos dalis, eiliuoti improvizacinės prigimties tekstai, kuriami skaičiuojant ir parenkant besirimuojančius su skaičiais žodžius. Kai kurie skaičiavimai poetine forma artimi erzinimams, parodijoms ar skaičiuotėms. Jų užrašyta nedaug.
Skaičiavimas “Viens – varlės piens”:
Viens – varlės piens,
Du – padu,
Trys – apsitrys,
Keturi – ką turi?
Penki – varles renki,
Šeši – šešką peši,
Septints – akmenis veži,
Aštunts – pakaštūns,
Devints – tu gvints,
Dešimts – ten šimts.